Topografija

[auriuxazz]

Sis tas apie vietoves taktines savybes...

 

Vietovės taktinės savybės?

 

Vietovė – tai Žemės paviršiaus dalis. To paviršiaus nelygumų visuma vadinama vietovės reljefu, o esantys ant jo natūralios (miškai, upės, ežerai, pelkės) ir antropologinės (statiniai, keliai, kanalai) kilmės objektai – vietovės elementais. Natūralios kilmės vietovės elementai, užimantys didelius plotus (jūros, kalnynai, girios), dar vadinami geografiniais elementais.?

 

Visi vietovės elementai pagal rūšinius požymius, ūkinę ir karinę reikšmę bei paskirtį skirstomi į grupes, kurios vadinamos topografiniais vietovės elementais. Pagrindiniai topografiniai vietovės elementai yra:?

reljefas;?

hidrografinis tinklas;?

augmenija;?

gruntai;?

keliai;?

gyvenvietės;?

gamybiniai, žemės ūkio ir socialiniai – kultūriniai objektai.?

 

Topografiniai vietovės elementai tarpusavy susiję. Nuo vietovės reljefo priklauso jos hidrografinis tinklas, keliai, gyvenviečių tankumas ir vidinis jų suplanavimas, dominuojanti augmenija. Vietovės hidrografinis tinklas savo ruožtu daro didelę įtaką augmenijai, gruntams, gamybinių, žemės ūkio ir socialinių – kultūrinių objektų pasiskirstymui.?

 

Topografiniai vietovės elementai ir vyraujantis klimatas apsprendžia vietovės tipą. Vietovės tipai gali būti Iabai įvairūs ir kiekvienas iš jų turi nemažą poveikį kovinių operacijų organizavimui ir eigai.?

 

Vietovės savybės, kurios įtakoja kovinių veiksmų organizavimą ir eigą, vadinamos vietovės taktinėmis savybėmis.?

 

Skiriamos septynios vietovės taktinės savybės.?

Praeinamumas arba pravažumas.?

 

Tai vietovės savybė, apibūdinanti karinių pajėgų judėjimo galimybes ir sąlygas. Šiuolaikinėmis sąlygomis, kai karinės pajėgos yra Iabai mobilios, gerai aprūpintos kovine technika, praeinamumas arba pravažumas turi didžiulę svarbą. Šią vietovės taktinę savybę visų pirma apsprendžia keliai, jų kokybė ir išdėstymo tinklas. Ten, kur kelių nėra, didžiausią įtaką vietovės praeinamumui daro reljefas, hidrografinis tinklas, gruntai ir augmenija.?

Apsauginės vietovės savybės.?

 

Tai tokios vietovės savybės, kurios (tinkamai jas panaudojus) įgalina sumažinti naikinimo priemonių (tame tarpe ir masinio naikinimo priemonių) poveikį gyvajai jėgai ir technikai ir tuo palengvina gynybos organizavimą. Šias vietovės savybes apsprendžia reljefas (natūralios gamtinės priedangos), augmenija, vietovės antropologinio įsisavinimo Iaipsnis (yra dirbtinės priedangos ar jų nėra).?

Orientavimosi sąlygos.?

 

Tai vietovės savybės, padedančios nustatyti buvimo vietą, išlaikyti nurodytą judėjimo kryptį pasaulio šalių arba vietovės objektų atžvilgiu. Šias vietovės savybes apibūdina joje esantys natūralūs gamtiniai (reljefo formos, hidrografinis tinklas, augalija) ir dirbtiniai (gyvenvietės, atskiri statiniai, keliai) orientyrai.?

Apžvalgos sąlygos.?

 

Tai vietovės savybės, įgalinančios gauti ir kaupti duomenis apie priešo dislokacijos vietą, jo ginkluotę ir gyvąją jėgą. Šias vietovės savybes apsprendžia vietovės apžvalgos galimybės (ypač nuo dominuojančių aukštumų) apžvalgos tolio prasme. Apžvalgos sąlygos taip pat priklauso ir nuo meteorologinių sąlygų.?

Maskuojančios vietovės savybės.?

 

Tai vietovės savybės, padedančios paslėpti nuo priešo kovinių pajėgų dislokacijos vietą ir jos pakeitimus. Šios vietovės savybės apibūdinamos natūralių (reljefo formos, augmenija) ir dirbtinių (įvairiausi statiniai) priedangų visuma. Vietovės maskuojančios savybės taip pat priklauso ir nuo metų Iaiko bei meteorologinių sąlygų.?

Šaudymo sąlygos.?

 

Tai vietovės savybės, padedančios paslėpti nuo priešo ugnies taškų išdėstymą, apsprendžiančios šaudymo nuotolius ir ugnies koregavimo (taikinių, jų išdėstymo ir nuotolių iki jų nurodymo prasme) galimybės. Šios vietovės savybės priklauso nuo reljefo (pavyzdžiui, raižytose vietovėse susidaro daug nematomų plotų), augmenijos ir vietovės antropologinio įsisavinimo laipsnio.?

Vietovės inžinerinio įrengimo sąlygos.?

 

Tai vietovės savybės, apsprendžiančios inžinerinių objektų (apkasų, tiltų, pastatų ir kt.) įrengimo galimybes, sąlygas ir darbo sąnaudas. Pavyzdžiui, apkasų įrengimas priklauso nuo vietovės grunto (smėlėtose vietovėse visiškai kitokios sąlygos negu pelkėse) ir metų Iaiko.?

Taktinė vietovių klasifikacija

 

Kariniu – taktiniu požiūriu vietovės klasifikuojamos:?

pagal praeinamumą (pravažumą);

pagal apžvalgos sąlygas ir maskuojančias savybes;?

pagal paviršiaus raižytumo Iaipsnį.?

 

?

 

Pagal praeinamumą (pravažumą) vietovės skirstomos į pereinamas, sunkiai pereinamas ir nepereinamas.?

 

Vietovė vadinama pereinama, jei joje praktiškai neribojamos vikšrinių transporto priemonių judėjimo galimybės – galima Iaikytis nurodytų krypčių ir nurodyto greičio. Be to, didesnėje trasos dalyje galima pakartotinai važiuoti tomis pačiomis vėžėmis. Tokioje vietovėje galima važiuoti įprastinio pravažumo ratinėmis transporto priemonėmis, tačiau kai kuriose trasos vietose gali atsirasti kliūtys. Vietovėje galima panaudoti įvairią kovinę techniką. Kovinė technika gali judėti voromis. Pereinamoje vietovėje galima efektyviai panaudoti motorizuotų, mechanizuotų bei tankų padalinius.?

 

Vietovė vadinama sunkiai pereinama, jei vikšrinės transporto priemonės gali judėti, bet mažesniu greičiu ir ne visomis kryptimis. Tokioje vietovėje kovinė technika praktiškai negali judėti voromis, nes pravažiavus vienai ar kelioms mašinoms, dėl atsiradusių didelių provėžų, neįmanoma judėti iš paskos. Dažniausiai negalima panaudoti įprastinio pravažumo ratinių transporto priemonių. Judėjimas voromis galimas tik esamais arba specialiai įrengtais keliais. Puolimo greitis ribotas. Ribotos taip pat kovinės technikos ir gyvosios jėgos manevravimo galimybės.?

 

Nepereinamoje vietovėje natūraliomis sąlygomis praktiškai negalima panaudoti ir vikšrinės kovinės technikos. Esant reikalui (vietovė turi būti pereita – jos neįmanoma apeiti) tiesiami specialūs keliai.?

 

Pagal apžvalgos ir maskuojančias savybes vietovės skirstomos į atviras, dalinai uždaras ir uždaras.?

 

Atvira – tai Iygi arba mažai kalvota vietovė, nuo kurios dominuojančių aukštumų matoma iki 75% jos teritorijos. Tokia vietovė netinka (nepalanki) gynybai, nes joje maža natūralių priedangų. Jas reikia įrengti. Tačiau tokioje vietovėje geros apžvalgos ir šaudymo sąlygos. Orientavimosi sąlygos priklauso nuo orientyrų kiekio vietovėje.?

 

Dalinai uždara vadinama vietovė, kurioje natūralios priedangos užima iki 20% vietovės ploto, o nuo dominuojančių aukštumų matoma iki 50% jos teritorijos. lšdėstant padalinius tokiose vietovėse būtina efektyviai panaudoti esamas natūralias priedangas kovinės technikos apsaugai, o gyvosios jėgos apsaugai įrengti dirbtines (apkasus, tranšėjas, blindažus).?

 

Uždara vadinama ištisai arba didesnėje ploto dalyje medžiais, krūmais ir sodais apaugusi vietovė (arba joje yra daug gyvenviečių). Uždaros vietovės reljefas gali būti Iabai įvairus – nuo Iygumų iki kalnynų. Natūralios uždangos užima iki 30% vietovės ploto, o nuo dominuojančių aukštumų galima apžvelgti nedaugiau kaip 20% jos teritorijos. Tokia vietovė pasižymi ypatingai geromis maskuojančiomis savybėmis visomis kryptimis. Tačiau joje sunku orientuotis, šaudyti į taikinius, koreguoti ugnį.?

 

Pagal raižytumą – judėjimą natūraliomis gamtinėmis kliūtimis (griovomis, išgraužomis, upėmis, ežerais) ribojančios vietovės skirstomos į mažai raižytas, raižytas ir Iabai raižytas.?

 

Mažai raižytose vietovėse natūralios gamtinės kliūtys užima iki 10% vietovės ploto. Tokiose vietovėse praktiškai visomis kryptimis galima koncentruotai panaudoti techniką. Tai vietovės, būdingos vakarų ir vidurio Lietuvai. Tokių vietovių reljefas dažniausiai Iygus, rečiau kalvotas. Vietovėms būdingos geros apžvalgos ir šaudymo sąlygos. Tačiau apsauginės ir maskuojančios tokių vietovių savybės – blogos. Takios vietovės nepalankios gynybai.?

 

Raižytose vietovėse natūralios gamtinės kliūtys užima iki 20% jų teritorijos ploto. Tokiose vietovėse galima (tačiau kartais atsiranda kliūčių kai kuriose kryptyse) koncentruotai panaudoti kovinę techniką. Vietovių reljefas dažniausiai kalvotas, rečiau Iygus. Tokios gamtinės ypatybės būdingos rytų Lietuvai. Raižytos vietovės, tinkamai panaudojant jų ypatybes, gerai apsaugo nuo įprastinių ginklų ir dalinai – nuo masinio naikinimo ginklo poveikio.?

 

Labai raižytos vietovės pasižymi tuo, kad jose daug sunkiai pereinamų (pervažiuojamų) natūralių gamtinių kliūčių – kalnų stačiais šlaitais, gilių griovų, išgraužų, pelkių, upių ir kt. Šios kliūtys užima 30% ir daugiau vietovės ploto. Tokiose vietovėse ne visuomet galima panaudoti kovinę techniką. Vietovės tinka gynybai (daug natūralių priedangų), tačiau netinka puolimui (puolimo operacijas galima vykdyti tik kai kuriomis kryptimis, todėl šiose kryptyse ir galima koncentruoti gynybines pajėgas).?

 

?

Taktinė vietovių įvairovė?

 

Taktinė vietovių įvairovė apibūdinama vyraujančiomis reljefo formomis ir augmenija.?

 

Pagal reljefą vietovės skirstomos į Iygumas, kalvas ir kalnus.?

 

Pagal vyraujančią augmeniją – dykumas, stepes, miškus (miškingas vietoves), pelkes ir miškapelkes.?

 

Lietuvos teritorijoje kalnų nėra, todėl detaliau išnagrinėsime tik Iygumas ir kalvotas vietoves. Atitinkamai pagal vyraujančią augmeniją atkreipsime dėmesį į miškus ir miškapelkes.?

Lygumos.?

 

Joms būdingas Iygus reljefas su nedidelio aukščio (santykinis aukštis iki 25 m) Iėkštais šlaitais (šlaitų statumas iki 20) kalvomis. Būdingos reljefo formos – kalvos Iėkštais šlaitais, plokštumos (tarpupių). Absoliutiniai Iygumų aukščiai, palyginti, nedideli (iki 300 m).?

 

Taktinės Iygumų savybės priklauso nuo vyraujančios augmenijos, raižytumo ir antropogeninio įsisavinimo Iaipsnio. Atviros, mažai raižytos Iygumos yra pareinamos. Molingi, suspensiniai ir durpėti gruntai sausu metų Iaikotarpiu praktiškai nekliudo judėti kovinei technikai ir gyvajai jėgai. Tačiau, įsivyravus drėgniems orams (ypač rudens Iietų ir pavasario polaidžių metu) tokios vietovės gali tapti neįveikiama kliūtimi kovinei technikai. Todėl didelę įtaką kovinėms operacijoms Iygumose daro kelių tinklas. Lygumos gali būti atviros, jei jose nėra objektų, ribojančių matomumą, bet gali būti ir uždaros, jei jos apaugusios miškais, krūmais, yra daug gyvenviečių. Lygumos taip pat gali būti Iabai raižytos (daug upių, ežerų, griovų). Šiuo atveju natūralios gamtinės kliūtys komplikuoja kovinių pajėgų judėjimą bei palengvina gynybą, nes jas galima panaudoti kaip natūralias priedangas.?

 

Į šias aplinkybes būtina atsižvelgti vykdant kovines užduotis konkrečioje vietovėje. Tik taip galima maksimaliai ir efektyviai panaudoti vietovės ypatybes.?

 

Lygumos Iabiau tinka puolamosioms negu gynybinėms operacijoms.?

Kalvotos vietovės.?

 

Joms būdingas banguotas reljefas. Vyrauja kalvos, kurių absoliutinis aukštis siekia iki 500 m, santykinis aukštis – 25 – 200 m, o šlaitų statumas neviršija 2 – 5?.?

 

Kalvotos vietovės, priklausomai nuo raižytumo pobūdžio ir Iaipsnio, gali būti dalinai uždaros arba uždaros. Kalvotų vietovių reljefas sudaro palankias sąlygas slaptai išdėstyti ugnies taškus ir slaptai dislokuoti pajėgas. Tačiau, jeigu vietovėje daug griovų, išgraužų, kovinės technikos judėjimas Iabai ribojamas. Taip pat ne visada galima sudaryti palankias sąlygas žvalgyti vietovę, šaudyti, koreguoti ugnį. Kalvotos (ypač raižytos ir Iabai raižytos) vietovės Iabiau tinka gynybinėms ir, mažiau, puolamosioms operacijoms.?

Miškingos vietovės?

 

Tai vietovės, kuriose miškai užima ne mažiau kaip 50% teritorijos ploto. Miškingos vietovės praeinamumas (pravažumas) priklauso nuo kelių ir proskynų kiekio ir kokybės, vietovės reljefo, grunto, vyraujančios medžių rūšies ir miškų brandumo. Kovinė technika gali judėti miške, dažniausiai, tik voromis kaliais ir proskynomis. Jeigu tarpai tarp medžių yra mažesni kaip 6 m, o medžių storis viršija 20 cm – miškas nepravažiuojamas netgi tankais (tankas gali nugriauti medį, kurio storis centimetrais skaitiniu dydžiu neviršija pusės tanko svorio tonomis).?

 

Miškingų vietovių reljefas gali būti Iabai įvairus – nuo Iygumų iki kalnų. Prie vietovės reljefo ir grunto prisitaiko augmenija. Sausose, smėlėtose vietovėse (dažniausiai tai aukštumos) auga pušys, drėgnose, molingose vietovėse – eglės ir pan.?

 

Miškingos vietovės gerai saugo nuo daugelio ginklų ugnies bei dalinai apsaugo nuo masinio naikinimo priemonių poveikio, ypač nuo smūginės bangos ir šviesinio spinduliavimo. Apsauginės miško savybės yra geros jei jis yra brandus ir tankus. Apsauginės miško savybės priklauso nuo vyraujančios medžių rūšies.?

 

Miškingos vietovės pasižymi geromis maskuojančiomis savybėmis, tačiau jose beveik neįmanoma žvalgyti vietovės.?

 

Miškingų vietovių ypatybių panaudojimas, priklausomai nuo kovinės užduoties, turi didelę reikšmę. Todėl topografiniuose žemėlapiuose detaliai nurodomos miškingų vietovių ypatybės: reljefas, vyraujanti augmenija, medžių rūšis, proskynos ir jų plotis, miško keliai bei gruntas.?

Pelkėtos vietovės?

 

Tokių vietovių būdingas požymis yra daugiau ar mažiau drėgnas gruntas. Tai durpynai arba užpelkėjusios žemės (pelkės). Durpynai – tai vandeningi vietovės plotai, padengti ne plonesniu kaip 30 cm storio durpių sluoksniu ir apaugę vandeningoms vietovėms būdinga augmenija. Užpelkėjusios žemės – tai vandeningi vietovės plotai, nepadengti durpėmis arba padengti plonu durpių sluoksniu (iki 30 cm).?

 

Pagal vietą, vyraujančią augmeniją ir vandens šaltinius pelkės yra skirstomos į aukštapelkes ir žemapelkes.?

 

Žemapelkės, paprastai, yra žemumose (upių slėniuose, ežerų daubose, jūrų pakrantėse). Jų paviršius, dažniausiai, plokščias (Iygus) arba įgaubtas, apaugęs nendrėmis, samanomis ir kita vandeningoms vietovėms būdinga augmenija. Tokios pelkės Iabai vandeningos. Jų gylis (šlapių durpių sluoksnio storis) gali siekti kelis metrus. Tokios pelkės, paprastai, nepravažiuojamos ratinėmis ir vikšrinėmis transporto priemonėmis. Aukštesnėse vietose sausu metų Iaikotarpiu galima vaikščioti. Vandens lygis tokiose pelkėse, dažniausiai, palaikomas gruntiniais vandenimis.?

 

Aukštapelkės dažniausiai aptinkamos takoskyrose. Jose vandens balansas palaikomas atmosferinių kritulių sąskaita. Durpių sluoksnio storis gali siekti 5 ir daugiau metrų. Paviršius apaugęs samanomis, Iinguojantis. Daug atvirų vandenviečių, akivarų. Drėgnu metų Iaikotarpiu aukštapelkės nepereinamos ir nepravažiuojamos. Sausu metų Iaikotarpiu gali būti pereinamos.?

 

Apie judėjimo pelkėse galimybes galima spręsti pagal vyraujančią jose augmeniją. Jeigu pelkėse auga mišrus miškas, tai galima važiuoti vikšrinėmis transporto priemonėmis. Durpių sluoksnio storis šiuo atveju turi būti nemažesnis kaip 0,6 – 0,8 m. Jeigu pelkėse auga tik lapuočiai medžiai (pvz., alksnis), tai jos yra vandeningos ir judėjimas čia yra komplikuojamas.?

 

Pelkės riboja kovinių pajėgų veiksmus ne tik pravažumo prasme. Dėl aukšto gruntinių vandenų Iygio jose sunku įrengti priedangas (pavyzdžiui, iškasti apkasus arba tranšėjas) bei kitus inžinerinius įrenginius. Pelkėse ribotos ir maskavimosi galimybės. Todėl, planuojant kovines operacijas, pelkes reikia aplenkti. Jeigu tokios galimybės nėra, reikia numatyti kovinių operacijų pagrindines kryptis išilgai esančių kelių.?

Miškapelkės?

 

Būdingas jų požymis yra, palyginti, dideli miško plotai ir daugybė pelkių, upių ir ežerų Tokios vietovės yra uždaros, beveik nepereinamos (nepravažiuojamos), jose daug natūralių gamtinių kliūčių ir Iabai nedaug kelių.?

 

Miškai sudaro palankias sąlygas maskuotis miškapelkėse. Tačiau jų pravažumas ribotas. Todėl puolamosios operacijos miškapelkėse atliekamos tik sausuoju metų Iaikotarpiu ir tik išilgai kelių ir proskynų. Miškapelkės tinka gynybai. Kadangi priešo puolimas galimas tik tam tikromis kryptimis, gynybines pajėgas taip pat galima koncentruoti šiomis kryptimis. Dėl gerų vietovės maskavimosi savybių galima slaptai dislokuoti kovines pajėgas ir slaptai atlikti žygius. Priešui apsunkinama žvalgyba.

[Chulia]

Ačiū, įdomu buvo paskaityt!

 

Jei dar turėtum ką nors apie orientavimąsi vietovėje (su ?emėlapiu ir be jo), būtų labai liuks.

[auriuxazz]

Turiu dar kelis straipsnius bet rusiskai? :rolleyes:

 

Jei kas isverstu buciau labai dekingas ir manau ne as vienas

 

Tai butu:

 

Atstumas nakti pagal garsa

 

Определение точки стояния в лесистой местности

 

ОПРЕДЕЛЕНИЕ ВРЕМЕНИ ПО КОМПАСУ

 

Движение по азимуту ночью

[auriuxazz]

Kaip orentuotis su?KOMPASU?ir kaip orentuotis?BE KOMPASO

 

http://www.turistas.vgtu.lt/teo/os/komp_.htm

http://www.tpl.lt/kaip-naudotis-kompasu/

http://www.orienteering.lt/lt/naujokams/zemelapis

http://www.orienteering.lt/lt/naujokams/legendos

[Mario]

Gal kas naudojat delninukuose/pda topografinius zemelapius ir galetumet parekomenduoti/patarti/pasidalinti softu.