o cia lietuviskai:
?Legendinis? Kala?nikovas
Kartai po kartos Sovietų Sąjungoje 80 metų buvo skiepijami į galvą įvairūs lozungai. Tarp jų buvo tokie: ?sovietinis - rei?kia geriausias?, ?pasaulyje analogų neturintis?, ?visa kur mes pirmieji?. Rusai i? prigimties linkę į stabmeldi?kumą. Ir nesvarbu kam lankstomasi - ?carui batiu?kai? ar ?tautų tėvui?, ?perestroikos architektui? ar ?visų mylimam prezidentui?. Stabai buvo kuriami politikoje, mene, literatūroje, moksle ir daugelyje kitų sričių. Neapsieita ir be ?did?iųjų ginklininkų?. Pati ry?kiausia aureolė - ?genijaus - atradėjo? M.T.Kala?nikovo (g. 1919m.)
Da?nai besikartojantys pasisakymai apie jį spaudoje: ?...geriausi Reich konstruktoriai negalėjo rasti daugelio principinių sprendimų, kuriuos atrado mūsų M.T.Kala?nikovas?, ?Per ma?daug ?e?is ?imtus metų besitęsiančią ?aunamųjų ginklų istoriją ?monija atmena daug konstruktorių vardų, bet Kala?nikovo vardas toje gretoje - pats ry?kiausias. ?Ry?kus naujovių pojūtis, minties savaranki?kumas, nestandartinių i?eičių paie?ka per labai trumpą laiką atskleidė nei?senkančias Kala?nikovo kūrybos galimybes, padarę jį i? ma?ai patyrusio, pradedančio i?radėjo nusipelniusį konstruktorių. Pana?i reklama padarė savo. Netgi profanams ?inomas AK - ?geriausias pasaulyje? Kala?nikovo automatas.
Perestroikos laikais, prad?ioje tyliai, po to vis da?niau imta spausdinti spaudoje karo veteranų prisiminimai, kuriuose jie tvirtina, kad jie matė AK ?dvynius? dar 1944m. kariaudami rytų Prūsijoje. Tuo tarpu AK-47 į ginkluotę buvo priimtas tik 1949 metais. ?inoma, i? karto atsirado ?kompetentingi ?ios srities specialistai?, kurie pradėjo tvirtinti, kad jokių vidinių pana?umų tarp AK vidinių mechanizmų negali būti, galima tiktai pastebėti kai kuriuos i?orinius AK pana?umus su voki?ku MP-43, bet apie vidinius mechanizmų pana?umus kalbėti buvo tabu. Esmė slypėjo tame, kad ?masės? negalėjo su?inoti, kas gi to MP-43 viduje.
Kaipgi viskas buvo i?tiktųjų? Yra ?inoma, kad antram pasauliniam karui tebevykstant Rusijoje, ?urovo poligone buvo vykdomi nuoseklūs trofėjinių ginklų bandymai. Ar buvo AK-47 prototipu voki?kasis MP-43? Ar AK konstrukcija i? tikrųjų yra ?genialios? M.T.Kala?nikovo minties vaisius. Tam, kad atsakytume į ?iuos klausimus, pirmiausia ap?velkime automatų (ne pistoletų-kulkosvaid?ių) kūrimo istoriją.
Antrojo pasaulinio karinių veiksmų patirtis parodė, kad įnirtingiausi mū?iai vyksta da?niausiai vyksta trumpais atstumais. Toliau nei 600 metrų ?audydavo tik snaiperiai arba stacionarūs kulkosvaid?iai. Be to taikiniai pasirodo tik trumpam laikui, todėl kliudyti juos vienu ?ūviu yra problemati?ka.
Bandymai padidinti ugnies efektyvumą sukuriant automatinius karabinus nepasiteisino nei vienoje ?alyje. To prie?astis - per didelis ?ovinio, pritaikyto ?audyti 2000-2500m atstumais, galingumas. Per didelė atatranka trukdė sukurti lengvą ir patikimą ginklą. Gerai save artimame mū?yje u?sirekomendavę pistoletai-kulkosvaid?iai yra bejėgiai tolimesniais nei 200m atstumais. Taigi ?auliai negalėdavo ugnimi palaikyti savo dalinių pvz. forsuojant vandens kliūtį.
Padarius i?vadas imtasi kurti taip vadinamą ?tarpinį? ?ovinį, t.y. galingesnį nei pistoleto, bet nusileid?iantį karabinų ?oviniui. Pirmieji tokį ?ovinį sukūrė vokiečiai. Jie sutrumpino savo Mauzerio ?autuvo ?ovinio (7,92x57mm) tūtelę nuo 57 iki 33mm, suma?ino kulkos svorį ir dalinai jos formą. Tūtelės kakliuku apspaudė ne kulkos galo, o ma?daug vidurį. Taip pat suma?ino parako u?taisą. Toks ekonomi?kumas leido taupyti deficitinį ?alvarį, paraką ir ?viną. Taip tai leido ?ovinių gamybai naudoti tas pačias gamyklose esančias stakles. ?ovinio masė tapo 16,8 g., kulkos masė - 8,2 g., u?taiso - 1,57 g. Bendras ?ovinio ilgis suma?ėjo nuo 81 mm iki 48 mm.
Naujas ?Kurzpatron? suteikdavo ma?esnę atatranką, kas leido suma?inti pačio ?autuvo masę ir gabaritus. Palengvinus ?ovinį karys galėdavo ne?ioti didesnį ?audmenų kiekį. Sukūrus ?į ?ovinį atsirado galimybė sukurti visi?kai naują ?aunamųjų ginklų rū?į - ?turmo ?autuvus (automatus). Vokiečių konstruktoriai jau 1942 metais sukūrė du automatus: Mkb-42/w (firma ?Walther?) ir Mkb-42/g (firma ?Genel?). Po visapusi?kų i?bandymų, tame tarpe ir kariniuose veiksmuose, 1943 metais į ginkluotę priimtas Mkb/g (konstruktorius Hugo Schmeisser) ir pavadintas MP-43. Po neesminės konstrukcijos modernizacijos 1944 metais, ginklas pervadintas į MP-44 ?Schturmgewehr?. Per 1944 metus pavyko pagaminti apie 300 tūkst. MP-43 ir MP-44 vienetų. Nors MP-44 masė buvo gana didelė (vir? 5,5 kg), jis buvo ?ymiai lengvesnis u? rankinius kulkosvaid?ius (svėrusius apie 10 kg.) ir nenusileisdavo jiems ugnies efektyvumu.
Sovietų Sąjungoje ?tarpinis? ?ovinys pradėtas kurti tik 1943 metais. Jį suprojektavo N.M.Jelizarovas ir B.V.Seminas. ?ovinys buvo priimtas į ginkluotę ir pavadintas ?1943 metų pavyzd?io ?ovinys?. Jis buvo 7,62mm kalibro, masė - 16,2 g, kulkos masė - 7,9 g., u?taiso masė - 1,6 g. (?iomis charakteristikomis buvo labai artimas voki?kajam). ?ovinio ilgis - 39 mm. ?ovinio dugnas - kaip ir voki?kojo, su i?pjova, o ne su i?siki?usiu kra?teliu.
Pirmą sovietų gamybos automatą ?iam ?oviniui sukūrė ne Kala?nikovas, o ?ymus rusų konstruktorius A.I Sudajevas (jo sukurtais pistoletais - kulkosvaid?iais PPS tuo metu jau buvo apginkluota Raudonoji armija). Ginklo konstrukcija priminė pistoletą - kulkosvaidį, tik daug masyvesnį, kadangi vamzd?io u?sklendimas buvo vykdomas laisvos spynos principu. Kadangi spyna buva labai masyvi, ?audymo metu ji smūgiuodavo į ?ovinio lizdą ir į galinę uokso sienelę, tai sąlygojo labai didelę kulkų sklaidą. Nors konstruktorius ir bandė i?taisyti ?į trūkumą, pritaisydamas prie ginklo sudedamas kojeles, bet tai ma?ai gelbėjo. 1944 metais įvykdyti bandymai parodė, kad ginklas netinkamas priimti į ginkluotę. Tačiau tais pačiais metais, po visokeriopų MP-43 tyrinėjimų, konstruktorius pateikė bandymams naują savo automato variantą. Pagal konstrukciją atkartojantį voki?ką MP-43.
Dabar Sudajevas panaudojo dujų nuvedimą i? vamzd?io kanalo (kaip H.Schmeisser).Spynos u?sklendimas buvo vykdomas tiksliai kaip MP-43 - spynos u?skersavimu. Paleid?iamasis mechanizmas tapo gaidukinis, tai leido ?audyti tiek pavieniais ?ūviais, tiek automatine ugnimi. Ugnies keitiklis lygiai toks pats kaip MP-43 - perjungiamas horizontaliai. Taigi ?is automatas buvo jei ne voki?kojo plagiatas, tai bent jau MP-43 buvo jo prototipas. Sudajevo staigi mirtis 1946 metais sutrukdė i?tobulinti ginklą iki tokio lygio, kad jį galima būtų priimti į ginkluotę.
Tuo metu arenoje pasirodė M.T.Kala?nikovas, kuris tuo metu kūrė pusiau automatinį karabiną. I?studijavęs Sudajevo patirtį, jis sukūrė savąjį ginklo variantą, taip pat paremtą voki?kojo konstrukciniais sprendimais. Jei ap?velgsime abiejų automatų konstrukciją, pamatysime daug identi?kų mechanizmų: uoksą, dujų stūmoklį, grą?inamąją spyruoklę, paleid?iamąjį-smogiamąjį mechanizmą - dėl to toksai i?orinis AK ir MP pana?umas.
Vienintelis skirtumas tarp AK ir MP - vamzd?io u?sklendimas. AK - spynos pasisukimu (atidirbtu Kala?nikovo, konstruojant karabiną), MP - spynos u?skersavimu.
Vamzd˛io u˛sklendimas spynos u˛skersavimu yra daug paprastesnis ir pigesnis gamyboje (tai ypač aktualu karo metu). Tačiau reikia gaminti daug masyvesnė spyną, ji turi būti i? labai geros kokybės, ginklas yra daug jautresnis ?ovinių kokybei bei labiau bijo u?ter?tumo.
Ginklas su vamzd?io u?sklendimu pasisukant spynai gamyboje daug brangesnis ir sudėtingesnis, bet galima suma?inti spynos ir uokso masę. Tiesa, ?į u?sklendimo būdą atrado visai ne Kala?nikovas, jis buvo naudojamas dar paprastuose karabinuose, pvz Manliher 1895.
Tuo tarpu Hugo Schmeisseris smogiamąjį-paleid?iamąjį mechanizmą savo MP-43 pasiskolino i? čeki?ko ZH-29. AK automate ?is mechanizmas kiek pakeistas ir sujungtas į vieną mechanizmą, tai leido suma?inti masę, bet ?audant serijomis AK turi vieną trūkumą - nuleistukas ?nudau?o? pir?tą.
Jei palyginsime detalių i?dėstymą uokse, tai esminių skirtumų nei?vysime. Skiriasi tik spynos u?sklendimo principas ir ugnies keitiklis, kuris AK kartu tarnauja ir saugiklio įjungimui/i?jungimui. Taigi, kad ir kaip galima būtų skrupulingai ie?koti skirtumų, vis tiek ai?ku, kad vokiečiai pirmieji sukūrė ?turmo ?autuvą ir būtent jie atvertė pirmąjį ?turmo ?autuvų istorijos puslapį ir būtent jų genialumo dėka AK sugebėjo tapti ?pačiu patikimiausiu pasaulyje?.
Vieno konstruktoriaus garbinimas privedė sovietus prie ?aunamųjų ginklų kūrimo monopolizacijos. Prakti?kai visi darbai buvo atliekami siekiant modernizuoti AK. Tyliai pasirodė informacija spaudoje apie Nikonovo AN ?Abakan?, lenkiantį, pagal efektyvumą, AK 1,5 karto ir i? karto buvo u?mir?ta. Tik po Sovietų Sąjungos griūties, atsiradus rinkos ekonomikai, rusų pramonė susigriebė ir pradėjo ie?koti naujų idėjų, naujų kūrėjų. Kaip i? gausybės rago pasipylė: PP-90, PP-93, A-91, ?Bizon?, ?Kiparis?, ?Klin?, ?Ka?tan?, ?Groza?, ?Vichr? ir kiti.
pagal: Don Miller ir Aleksandr Blagovestov
by vini_the_puh
tai pat, kuo ma?esnis skersmuo, tuo ma?iau ?viesos patenka į vidų, kas svarbu blogo ap?viestumo sąlygomis