UnoBomber

Mes turėjome :) PMC pusę sudarė 4 skyriai - S8PMC 9, Bastardai 9, Sidabriniai Sakalai 9 ir 4 Latviai. Dienos bėgyje prie mūsų prisijungė keli ISAF kariai neapsikentę "balagano". Turėjome tris pagrindines užduotis, kurias gavome žodžiu ir rašytiniu koviniu įsakymu - ginti dviejų aukštų pastatą šalia stadiono, padėti ISAF kai jiems reikės paramos, išminuoti užminuotus kelius. Atvykę du skyriai įsitvirtino pagrindiniame pastate, trečias skyrius įsitvirtino 2 a aptvertame pastate šalia, kuris buvo per arti mūsų, jog palikti nesaugomą. Žaidimui prasidėjus iškart gavome kontaktą iš pietinės ir rytinės pusių, iš pastatų. Tokia įtampa tęsėsi turbūt iki pietų, kol mes nusprendėme šiek tiek praplėsti savo saugos zoną ir užėmėme visus pastatus nuo safe zone iki LOCALS pastato, įskaitant ir jį. Prisidėjo pora ISAF skyrių, kuriems labai dėkojame, nes kiti mus siuntė nx. Tik žaidimo eigoje sužinojome, jog kai kurie iš mūsų užimtų pastatų turi tam tikrą reikšmę scenarijui - Ginklų sandėlys, TV stotis ir dar kažkas. Pastatus saugojo mažos - 2-3 žmonių grupės. Išsitempę kaip triusikų guma laikėme pastatus iki kol nedidelė Talibų grupė apėjo mūsų kontroliuojamą teritoriją per safe zoną ir pažeidę stop juostą įslinko į pagrindinį mūsų pastatą. Tuo momentu pastatą saugojome keturiese. Mes juos nukenksminome su iš anksto paruoštomis nuotolinio paleidimo minomis. Po šito įvykio nusprendėme tiek pastatų nelaikyti ir pajėgas konsolidavome 4 pastatuose - 2 prie stadiono, du per kelią. Prie to prisidėjo ir GM - davė pyzdziulei, kad per daug pastatų saugome ir turime ginti tik vieną. Taip laikėmės iki kol sutemo, tada visos pajėgos persikėlė į du pastatus šalia stadiono. Atlikome kelias paramos misijas ISAF; Vieną konvojų - kuris, nors ir su nuostoliais, visgi, pavyko; miesto ribose išminavome kelias minas. Sulaikėme kelis Talibus ir perdavėme juos ISAF, radome cheminį ginklą ir perdavėme ISAF, visą laiką stengėmės informuoti ISAF apie priešo pajėgų judėjimą mieste. Toliau turėjome atlikti dar vieną konvojų, bet nespėjome, nes krito ISAF HQ. Pasirodo, dujokaukių ne daug kas turėjo ISAF pusėje. Mes matėmė kaip buvo paleistas cheminis ginklas, užsidėję kaukes stebėjome kaip visiems kitiems PX. Įskaitant ir Talibus, ir vietinius ir ISAF. Kaukes turėjo vienetai. Du paskutiniai žmonės gynę ISAF HQ buvo PMC. Kažkas man p protą kad nepadedam... Po pirmo ISAF bandymo susigrąžinti HQ susimetėm su Eskadronu ir šturmavom HQ. Pavyko neblogai, kol negavau full auto laiptinėje per dūdą. Nuotykis iškart baigėsi. Sutemus, po to, kai priešo karys sugebėjo patekti į mūsų pastatą ir mane sužeisti (10 balų gudruoliui, pagarba) įsivedėme komendanto valandą ir lesėme visus, kurie trinasi aplink mūsų saugomus pastatus. Tame tarpe kliuvo ir ISAF. ISAF šaudyti per langus mums padėjo grupė iš ISAF :) Aš jau laukiu kada mus skalbs už šitą, bet pasakysiu iš anksto - ateina per tą pačią pusę iš kurios mums užpuolė Talibai ne vieną kartą, ateiną be ryšio su mumis ir dar blizginate į langus. Ko jūs tikitės? Bet įtariu tarp pasiklydusių buvo ir Latviai, kurie inicijavo PMC užpuolimą, nes "we can not trust them". Didžiausias minusas viso žaidimo eigoje mūsų sutarimu kliūna ISAF pajėgų HQ organizuotumui. Tik antroje dienos pusėje sužinojau, jog jie darė kažkokį fintą ir rotavo savo HQ. Tokio marazmo dar nesu matęs. Gavau ryšio priemonę su koduotais kanalais bendrauti su ISAF HQ. Iš tos racijos naudos buvo nedaug. Į kvietimus atsiliepdavo skirtingi žmonės, jei išvis atsiliepdavo. Po vienos 3h tylos iš ano galo, nusiunčiau grupę patikrinti, ar ta racija nepamerkta į arbatą ir ar ISAF HQ išvis gyvas. Ryšys atsinaujino... kokiai valandai. Kai jiems mūsų reikėdavo, mes keldavome, kai mums - tyla. Turėjome gerą inerciją kai užgrobėme pastatus iki LOCALS. Tada labai reikėjo ISAF proveržio ir būtume nujudėję pastatais iki Bažnyčios. Šaukiau šaukiau - nieko... po pusantros atsiliepė, kai jau buvo per vėlu. Ir baigėsi viskas ties LOCALS. HQ patalpose irgi balaganas - pilna patalpa žmonių, visi svarbūs visi mandri. Ateini, jautiesi kaip TALIBAS. Kas vyriausias - niekas nežino... Ateini vieną kartą, pagiria, kad gerai varom, ateini atrą - pasirodo nereikėjo. Ateini trečią, sėdi ir kažko lauki. Ketvirto nebeprireikė, nes HQ nebeliko. Mums siūlė permesti ISAF. Nepasirašiau. Bet dabar sužinojau, jog ISAF permetė mus. Kitais metais minas rinksit patys ;) Svečiai iš Latvijos skundėsi, kad neturėjo versto scenarijaus ar taisyklių. Manau svečių nusižengimai dėl to ir pasitaikydavo. Hebra atėme 2 actimel granatas iš Latviukų - viduje Veikliosios medžiagos svoris 1,4 g. Pas zuki 0,4 g. Daug kas nesilaikė saugaus atstumo, 10 min nukautojo taisyklės, pavienių pastatuose, ardė įtvirtinimus ir vėl dangstė ir tt. Šios pastabos žaidėjams. Organizatorių norėtume paprašyti šiek tiek anksčiau paskelbti scenarijų ir pusėms jį pateiktį detalesnį su aiškiomis užduotimis. Taip pat, tas maistas viduryje žaidimo yra blogai. Vieni valgo, privalgę nusiima visai. Kiti saugo pozicijas, bijodami jas prarasti. PMC taip ir neparagavo mėsos.

Na ir kas iš to, jei jie ir išėjo (aš tokio atvejo nemačiau). Nemanau, jog jie išėjo pasišnekėti apie tai, kaip pasukčiauti prieš jus ar nesąžiningai apginti pastatus, tuo labiau - bijo išlįsti :) Užsidėjo liemenes, matyt išėjo pašnekėti svarbiu - ne žaidybiniu reikalu. Tai dabar gal ir šikti reikia su prasiveržimu reikia visam skyriui, o ne su liemene vienam? Turint omenyje, jog mes visą parą visi buvome su veikiančiomis racijomis ir visi skyriai ir jų nariai buvo ant ryšio. Pas mus ten pastatuose ne tik PMC budėjo - turėjom ir ISAF hebros. Kai jau nėr prie ko prisipisti tai prispisti galima ir prie blogo oro.

Perskaityk dar kartą.

Jei tu kalbi apie ta atvejį, kurį aš mačiau, tai tada PMSAI (PMC?) ėjo aiškintis dėl priešininkų taisyklių nesilaikymo. Kitas atvejis buvo, kai pas mus atėjo GM ir vienas iš mūsų išėjo su juo pasikalbėti apie tą atvejį. Graudus yra tavo skubotas vertinimas ir skyrybos tekste trūkumas. Iš pastatų mes nebijojome išeiti, mūsų užduotis buvo saugoti pagrindinį pastatą. Buvo laikas, kai su 27 žmonėmis kontroliavome pusę poligono pastatų - visus nuo safe zone iki centrinio šikinyko.

You say WHAT?!

Wow. Skaitau ir nuoširdžiai gaila kad nepaėjo jūsų dezinfa ir legionas nepasimovė, ar kad neišėjote į kontaktą su mumis, mums būtų gerokai paįvairinę žaidimą. Čia suveikė vienas faktorius, kad su Senius gyvenime mes esame seni draugai ir tarp mūsų vienas žodis atstoja parašą. Be to, kad mūsų tarpe yra Legiono šnipai Senis iškart nepatikėjo. Gaila. Jei būtų buvęs kitas vadas, kuris manęs nepažįsta taip gerai, šitas būtų tikrai paėję. Mes žinojome, kad seni kažkas travina, bet nenujautėme, kad jūs. Kankinome Gangus tikėdamiesi, kad tai jų darbas, tik nesupratome tikslo. Šiaip eiti į konfliktą su Legionu mes neturėjome jokio logiško pagrindo - miestą kontroliavome mes, rūpinomės jo saugumu, su Seniu nuolat dalinomės žvalgybine info. Ir daryti byfa dirbtinai su jais būtų buvę mažų mažiausiai keista. Mums reikėjo pagrįsto postūmio. Mes nujautėme, kad sukilėlių yra labai mažai bendru santykiu su Legionu + PMC ir labai norėjome, kad kas iš sukilėlių išeitų į kontaktą su mumis ir duotų svarią priežastį ($) jums padėti. Nes ir pratęsiant pernai metų scenarijų, su sukilėliais mes išsiskyrėme kaip draugai - kartu kovėmės prieš Legioną. Tikėjomės ir šiemet kažkuriuo momentu persimesti į kitą pusę, tam pagrindo davė ir mintis, kad jūsų mažai ir mūsų pagalba jums reikalinga, be to visiems būtų buvę įdomiau. Apie pinigus oro uoste nieko nežinojome... tuo metu, kaip ir visą žaidimą, šimtas darbų vienu metu, nes visas miestas kažką per mus žaidė - ten pas mus eilės nuo ryto prie durų buvo kilometrinė. SA - "Už penkių minučių turiu būti oro uoste"... žmonių nėr, transportas vienas... maniau važiuoja vėl kokių patogumų parsivežti, kaip kad kėdžių ir staliuko ryte. Kurwa, gaila babkių. Mūsų kasiakas, nebekartosim. Detalesnis raportas incoming.

Lexai, kitiems metams skola dvigubinam - skolingas 8K Balu, susitiksim Kupustu.

Iš praktikos galiu pasakyti, jog puikiai veikia ginklo iškėlimas. Tai yra akivaizdesnis ženklas.

SC2018 rastas toks va daiktas. Daikto šeimininkui, kuris žino kokia užtušuota raidė, atiduosiu nedraugavęs :)

Neieškok sliekų šiknoj. Slėpėsi nuo lietaus, užsitaisė, ilsėjosi. Jei paskaitysi jo ankstesnį postą, pamatysi, jog su taisyklėmis jis susipažinęs gerai.

Nebuvo jo ten. Dar pačioje pradžioje jūsų pastato šturmo jis mirė už tvoros ir iškeliavo ir grįžo kaip tik tuo metu kai priėjote bartis. Ir aplamai, be reikalo tu ten mus tiek barei. Kaip, turbūt, ir pats supratai, nei su kojom mes maklaudinome prie laiptų nei prie skylės lindome. Žaidimas nebuvo LARP, tas buvo aišku jau bendro bryfingo metu, bent jau mūsų pusei. O organizatorių komentaras - nedaryti žaidimo žaidime, nuteikė milsimui galutinai. Tad nei mes, PMC, larpinome, nei kitus larpui provokavome. Apie nesąžiningus žaidėjus iš naujo nepradėsiu, aukščiau apie tai jau pasisakyta ne vieną kartą. Dėl šito, per dešimt metų pirmą kartą senį tokį piktą mačiau. Tik noriu pasidalinti naują nugirsta fraze - tai šaudyk taip, kad pajausčiau. Šita paniatkė tapo antros dienos uoga. Ir antros dienos kremas, kai pamatydavome hebrą su celofaniniais ploščiais ar palapinsiaustėm, manyk, bus konfliktas dėl nepajautimo. Vyko kažkokia suirutė dėl žaidimo taisyklių. Mediko taisyklė tokia paprasta, bet vistiek sugebėta ją interpretuoti. Toliau langai - priešininkas atidengia uždengia langus, mes tą patį padarom - gaunam bart. Priešininkas žiūri pro pusiau pravertą langą - mes taip darom, gaunam bart. Šaudymas per langus - gaunam bart - negalima, tikslinamės taisykles - galima, šaudom vėl, gaunam bart, tikslinamės taisykles - galima. Granato - vėlgi, taisyklė elementoriška, bet kai nėra noro jos laikytis, tai ši tampa per sudėtinga. Manau, jog jei dar išpuls žaisti šiame poligone, GM galėtų selektyviai atidengti kai kuriuos langus pilnai ar dalinai ir žaidėjams langų uždangas liesti būtų draudžiama. O medikai puikiausiai veiktų, jei būrys turėtų vieną dedikuotą mediką. Tokie žmonės, paprastai, būna patyrę šį vaidmenį ir geriau laikosi taisyklių. Antrą dieną mes sąžiningai atsikėlėme laiku ir buvome pasiruošę veiksmui. Tačiau, kaip senis minėjo, nebuvome apdovanoti už sąžiningumą ir ryžtą - oponentai dar kelias valandas parpė saugioje zonoje. Jei neturit raumens plaktis iki 4 ryto, o tada pradėti 8, gal verta pasverti prioritetus? Labai negražu šiukšlinti. Atvykome ir radome pastatus švarius, iššluotus ir tvarkingus. Teritorija kaip tikras miestelis - šiukšlių nėr. Bet antrą dieną žaisdamas pririnkau pilną droppauch šiukšlių - šokolado popiergaliai, tušti cigarečių pakeliai, mineralinio buteliukai ir tt. Iš organizatorių reikalauti visi linkę, bet savęs žiūrėti atpratome. Mūsų komandos nuomonė dėl žaidimo maišyta. Vieniems jis patiko, kitiems nelabai. Nelabai pagrinde lėmė kitų žaidėjų elgesys. Tokios pozicijos laikausi ir aš, jog žaidimas turėjo neblogus griaučius, jog būtų geras, bet žaidimą gadino patys žaidėjai. Man patiko, poligonas, idėja, žaidėjų kiekis. Kadangi, apie tai jog, poligoną tikrai gaus, organizatoriai buvo tikri tik kelios dienos iki pačio renginio, manau, tai šiek tiek sutrukdė jam tinkamai pasiruošti. Žaidimas turėjo neblogus griaučius, bet tų raumenų griaučiams laikyti pritrūko. Labai lauksiu sekančių renginių šioje teritorijoje. Ši teritorija (miestelis) tiktų žaidimui, su per pus mačiau žaidėjų. Ačiū organizatoriams už žaidimą. Ačiū SF pusei, ne dažnai išpuola su jumis vienoje pusėje būti ir šias retas progas labai vertiname. Dėkojame Valstybinėms pajėgoms, jog buvote mūsų draugai, nors ir ne iki galo. Ačiū oponentams, kurie laikėsi taisyklių, laiku atsikėlė ir neišvažiavo namo. Jūs visi šaunuoliai. Visus svarbius asmenis iš ambasados mes išgabenome į užsienį saugiai. Praradome lygiai pusę samdinių, kurie narsiai gynėsi laukdami paskutinio evakuacijos sraigto atvykimo. Deja, priešiškos pajėgos nustelbė likusią grandį savo kiekiu ir išgyvenusių neturime. Darbas atliktas, paslaugos brangs. - Uno out Join PMC. Ps.: dabar mes ne tik tipinėmis kepurėlėmis, bet ir tipiniais veidais. Tipiški PMC.

Buvo bičas vaikščiojo ir šaukė "Kieno akiniai", pasakiau nunešti orgams.

Kontekstui: Apie 2100 gavome nurodymą iš HQ visi ir su visa įranga evakuotis iš FOB78. Kadangi, FOB78 jau pusdienis neturėjo jokio kontakto ir sklido kalbos, kad nemažai Raudonūjų PMC trinasi auto aikštelėje, susidarė įspūdis, jog žaidimas išsikvėpė, tad ir evakuacija atrodė logiška. HQ hebra susirinko daiktus ir ėmė ruoštis keliauti į auto aikštelę. Tuomet iš GM išgirdome, jog raudonieji dar nori pakariauti ir ims mūsų FOB78 ir buvo pasiūlyta grįžti jį ginti. Mums tai atrodė dienos kulminacinė mėsytė ir entuziazmu bėgti į FOB78 nedegėme. Nusprendėme, eiti nešini visa ekipuote pro FOB78 ir jei pamatysime, jog jis jau yra Red rankose arba bandomas imti - mesti daiktus ir įsivelti į kontaktą. Nuėjus FOB78 buvo tuščias. Palūkuriavus 10 min prie fobo visi pasuko auto aikštelės link. Žinojome, jog Red fobas yra pastate nr.1, todėl tie, kurie paskutiniai saugojo fobą ir kurį laiką negavo veiksmo, nusprendė pastarąjį pastatą užpulti. Just for fun. Maždaug nuo 2110 HQ buvo uždarytas. Nuo 2130 teritorijoje nebuvo veikiančių Blue PMC, apie kurios mes žinotume. Apie tai, jog FOB78 apleistas vadovybės nurodymų Senį informavau praeidamas pirmą pastatą. Negaliu atsakyti, ar FOB78 apleidimas iš mūsų pusės buvo GM klaida ar nesusikalbėjimas, ar tam didesnę įtaką darė faktas, jog FOB78 kurį laiką Raudonūjų buvo pamirštas ir kontaktų poligone mes ilgokai neturėjome. Oficiali žaidimo pabaiga nurodyta 2200, tad mūsų pusės fobo praradimas yra logiškas. Ačiū kolegoms ir oponentams, taip pat organizatoriams. Mėlynų pusėje jautėsi ir nusiteikimas, ir ryžtas ir profesionalumo siekis. Užduotys buvo vykdomos be atsikalbinėjimų, kilometražas sukamas nuolat. Alfa skyrius tą dieną valgė du kartus - vieną kartą 8 ryto, ir antrą kartą 2140. Rekomendacija organizatoriams: trūko informacijos apie artefaktų vertę. Manome, jog jų buvo per daug ir jie atrodė mažos vertės. Sakytume, jog būtų užtekę 3x3 (9) artefaktų, iš kurių galima surinkti 3 atskirus žaidybinius elementus, kurie pusėms suteiktų dar papildomų bonusų - pvz trumpesnis mertviako laikas, amunicijos bonusai, informacija apie priešo pajėgas ir tt. O pusei, surinkusiai visus artefaktus, tai būtų game win. Jei žaidimas statomas ant artefaktų rinkimo, tad jiems reikalingas ir masteliškumas, kitu atveju, tai yra capture the flag improvizacija. Visa kita žaidime mums atrodė teisinga. Kadangi, nemažai laiko praleidome FOB78 galime teigti, jog ši pozicija yra pažeidžiama, tik turint tinkamą žvalgybinę informaciją. Šis fobas turi du aklus taškus ir jį paimti galima pajėgas koncentruojant į vieną iš jų. Privertus priešininko pajėgas atsitraukti į fobo vidų, toliau pastatų valymas prasidėtų ir baigtųsi granatomis (patekus ant stogo galima matyti, jog patalpos turi kiaurą perdenginį) arba besiginantiems išeikvojus amuniciją. Žinodami tai, FOB78 gynėme išoriniu perimetru ir vietoj atsitraukimo, kai kurios grupės turėjo nurodymą trauktis ne į vidų, bet į miškus aplink fobą. Tai nebūtų lengva, bet tai yra įmanoma. Realiame gyvenime - taip, tai yra artilerijos užduotis :)

Sveiki, nejaučiu nei kojyčių, nei rankyčių :) Organizatoriams dėkojame už žaidimą, buvo dinamiškas, tačiau, su prasmingu scenarijumi. Ir oras išpuolė žaidimo daliai puikus! Kaip sezono "uždarymui" pajudėjome labai neblogai. Ačiū oponentams, iki sekančių.

fiuuu...

Senai tiek žvengiau :D 1. :) 2. Mle, tuo metu kaip tik gabenome SA...

Stovim gal 15 žmonių, geriam kavą, mieste nė vieno su ekipuote, tuo labiau ginklu rankoje, panos plaukus šūkuoja, prie šikano eilė, visi be akinių - jabac serija į stovinčius. Neapsikentė kažkas ir paleido granatą jums po kojomis. Iš to didelio raganėjimo, vienas tik liemenę užsidėjot.

SECTION8 PMC (S8PMC) United States - United Kingdom Cell "Kupustu" CellOP: Uno Walberg Client: Shadow Stalkers Corporation D:20170910 DD:20170908+2 Loc:classified RelD:20170911 Con:none RelCon:immediate release 20170908 ##penktadienis Į regioną atvyko nedidelė samdinių grupė, kurios užduotis buvo užtikrinti sklandų pagrindinių pajėgų įsikūrimą sekančią dieną, išžvalgyti AO bei nustatyti OPSEC gaires. Operacijai buvo išnuomotas kambarys vietiniame viešbutyje už ypač palankią kainą sutarties užtikrinti įstaigos saugumą ir tvarką joje pagrindu. 20170909 ##šestadienis Rytą atvykus korporacijos atstovui (SA) ir gavę statinę sutartą sumą, ėmėmės SA ir objekto apsaugos. Viešbutyje be mūsų veikė viešai prieinamos SPA paslaugos, kas apsunkino SA apsaugą bei padidino grėsmių tikimybę. Taip pat, viešbutyje buvo įsikūręs Žurnalistinis korpusas, kurio saugumas mūsų nebuvo laikomas prioritetiniu, tačiau, pateko į AO ir OPSEC ir personalo resursų tam skyrėme. PERSEC situacija buvo labai sudėtinga - daugybė karinio bei civilinio kontingento viešbučio viduje bei jo prieigose. Kiekviena akimirka žadėjo nemalonų siurprizą tiek iš nepirmą kartą matomų asmenų, tiek iš vis naujų interesantų. Tinkamas mūsų personalo paruošimas užtikrino korektišką bendravimą bei elgesį su vietos asmenimis neįžeidžiant vietos tradicijų bei nepažeidžiant vietos įstatymų. Tai leido išvengti konfliktų su vietos pajėgomis bei civiliais gyventojais. Oficiali mūsų kompanijos pozicija buvo neutrali regione veikiančių jėgos karinių pajėgų, grupuočių ir jėgos struktūrų atžvilgiu. Visos dienos veiklos detalizavimas beprasmiškas, kadangi jų buvo daug ir mes nuolat vykdėme įvairias užduotis - gabenome kurą miesto generatoriui, konvojavome SA į užduočių vietas, rūpinomės oro uosto veikimu bei oro transporto remontu. Po netikėtų susidūrimų su Žaliomis bei Juodomis beretėmis (jų atstovaujamas interesas mūšio metu nebuvo nustatytas) didelių nuotolių nepatyrėme, tačiau supratome, jog regione situacija keičiasi, o mes turime ypač greitai prisitaikyti norėdami užtikrinti Korporacijos interesų apsaugą. Vėliau Legionas neigė žaliųjų berečių dalyvavimą šiame išpuolyje. Pavyko užmegzti santykius su ginklų prekeiviais bei kai kuriomis sukilėlių grupėmis. Amunicijos kainos mums nebuvo aukštos, tačiau, teko riboti išlaidas planuojant samdinių algas, viešbučio nuomą ir kaupti seifą nenumatytiems atvejams (kas vėliau labai pasiteisino). Prekeiviai nors ir veikė mums nežinomu tikslu, tarpusavio santykiai buvo ypač dalykiški ir abipusiai naudingi. Pavyko užmegzti santykius su RK darbuotoju/-ja (lytis įslaptinta). Palankias PPP kainas užtikrino papildomos dovanos, kas leido bintus pirkti 5 už 1000, kai, tuo tarpu, kitus mačiau perkant juos 1 už 1000. Aš žinojau, jog šis asmuo prekiauja informacija apie mus, tačiau, bintai ėjo tikrai gera kaina ir gerai kiekiais. Apsirūpinę didelėmis sprogmenų atsargomis, amunicija, PPP jautėmės pajėgūs pakankamai ilgai priešintis ir didesnėms pajėgoms, tol, kol bus išgabentas SA. Jausdami ugnies ir finansinį pranašumą prieš oficialią valdžią, nustojome taikstytis su jų išsišokimais. Vienu metu viešbutyje buvo sukauptos milžiniškas pinigų ir aukso lobis, tada didelę grėsmę ir izoliaciją pajutome. Sustiprinome objekto apsaugą - trys kulkosvaidžiai ir nuolat budintis transportas teikė vilties atgrasyti lūterius. Su oficialia valdžia glaudesnius santykius palaikė SA - Korporacija. Tuo tarpu, matydamas kylančias grėsmes ir neišvengiamą regione veikiančių jėgų susidūrimą, nedeklaruodamas to SA, ėmiau rūpintis šališkų pajėgų ir grupių parama Kompanijai (S8PMC). SA pozicija dėl šių ryšių buvo neigiama - tai kenkė Korporacijos įvaizdžiui, visgi sukilėliai yra teroristinės grupuotės. Legionas už tokius ryšius buvo paskelbęs išankstinę SA paiešką ir orderį sulaikyti. Siekdami atnaujinti kasyklos darbą, kuri buvo korporacijos interesuose, prisidėjome prie bandymo ją perimti, tačiau mūšio metu praradome vieną samdinį, kuris buvo paimtas į nelaisvę. Sukilėliai kito mūšio metu paėmė į nelaisvę Legionierių, kurį sutiko atiduoti mainais į mūsų žmogų, taip grąžindami skolą už mūsų pagalbą kasykloje. Apsikeitimas nepavyko, Legionas į sandorį neatvyko. Legiono belaisvis buvo perduotas mums ir atskiru susitarimu su Legiono vadu, didelio mūšio pašonėje, sandorio pašonėje, mums visgi pavyko atgauti savo žmogų sveiką. Antroje dienos pusėje jau matėme pakankamai aiškų vaizdą, kurios pajėgos mums palankios ir su kuriomis mums ne pakeliui. Kadangi, Korporacijos pajamų šaltiniai ėmė strigti, S8 turėjo persvarstyti veiklos finansavimo alternatyvas. Viena iš jų buvo ypač lengva, tačiau rizikinga finansiniu atžvilgiu - SA perdavimas Legionui už stambią pinigų sumą. Kadangi, Legiono finansinę padėtį nujautėme, finansiškai tai buvo nuostolinga. Antra, gerokai sudėtingesnė, atkurti finansavimo šaltinius ir sukaupus pakankamą pinigų sumą - visiems evakuotis iš regiono. Tai tapo sekančios dienos užduotimi. Vietiniai mums bandė suklaidinti ir užsiundyti ant ginklų prekeivių, neva tai kertasi Korporacijos ir jų interesai. Su prekeiviais mes išsiaiškinome ir bendram labui sutarėme, jog jie ekstra atveju nemokamai mums aprūpins amunicija. O kilus sunkumams su vietiniais, mes šiais sunkumais pasirūpinsime. Naktis buvo rami. Jos metu neoficialaus pokalbio su Legiono vadu aptarėme bendrus interesus ir išsakėme savo nekeičiamas pozicijas. Sąlyčio taškų turėjome nedaug. Vienintelis svarus - PERSEC. Išsakiau savo poziciją, jog netikėto puolimo metu nestosime ginti vietinės valdžios, bet su sąlyga, jog netektų Legionui kautis dar ir su 15 iki dantų ginkluotų samdinių grupe, norime neutraliteto bei užtikrinti saugų pasitraukimą SĄ, ginklų prekeiviams (mūsų amunicijos šaltinis), dviems sukilėliams kurie veikė kaip dvigubi agentai (vienas iš jų Italų kilmės Kupustietis) bei RK personalui (PPP). Spaudos atstovės, jau nuo pietų, buvo parsidavusios Legionui, tad jų saugumas mums mažai rūpėjo nerūpėjo visai. 20170910 ##sekmadienis Nuo ryto mieste tvyrojo įtampa. Jautėsi miestą kontroliuojančių jėgų susiskaldymas. Mėlynkepuriai nejaukiai buriavosi miesto aikštėje. Sukilėlių mieste nesimatė. Viešbutyje įtampa buvo ypač didelė. SA nesirodė vestibiulyje, savo saugumui slėpėsi numeryje. Viešbučio apsaugą praplėtėme iki miesto ribų ir atvirai demonstravome jėgą. Nusamdėme šarvuotį ir pastatėme prie viešbučio, kad atgrasyti potencialius agresorius. Pirmus sutiktus sukilėlius bendru sutarimu aprūpinau amunicija ir bintais, jog padėtų atkurti oro uosto darbą. Į miestą sugrįžus dar keliems sukilėlių būriams, vienam pasiūliau už jo sąlygas įsivesti komendanto valandą, kad sulaikyti mėlynkepurius nuo grįžimo į miestą, kadangi jie nuo vakar jau kėlė mums didelį įtarimą. Mero likimas - arba jis sukilėlių valioje, arba „laikinai nepasiekiamas“ mūsų dėka. Kol vyko sukilėlių pasitarimas miesto aikštėje, mieste įtampa buvo tokia didelė, jog būtų užtekę vieno šūvio, jog visi išsišaudytų. Vestibiulyje mes pasiruošėme stalus priedangai, granatos buvo rankose. Svarstėme evakuoti SA, tačiau turėjau nedidelės vilties, jog sukilėliai mūsų nepuls. Priėjo sukilėlių būrio vadas Gisas ir pasiūlė glaudžiai bendradarbiauti - jie nuverčia merą, stato savo žmogų, atkuria kasyklų darbą ir parduoda auksą Korporacijai. Pasijutau antrą kartą gimęs. Po šio pokalbio mieste įvyko perversmas, į kurį mes nesikišome. Iškart po perversmo miestas buvo užpultas. Kadangi, tvirto sutarimo su Legiono vadu išvakarėse neturėjau, o puolančiųjų pusėje matėme ir juodas beretes, kurių iki šiol kelis kart jau buvome užpulti, mums liko viena kelias - gintis. SA iškart buvo evakuotas į oro uosto prieigas. PMC persimetė sulaikyti puolančiuosius nuo transporto persekiojimo. Kai transportas paliko miestą, staiga buvo susprogdintas mūsų viešbutis. Čiupome pinigus, amuniciją ir ėmėme trauktis iš miesto kartu su sukilėliais. Užsikūrė mūsų samdytas šarvuočio kulkosvaidis, kuris gerokai sulaikė ir nustebino puolančiuosius, tai davė kelias sekundes persigrupuoti ir pasipildyti amuniciją, kurios turėjome pakankamai. Tačiau nuostoliai augo, samdiniai buvo sužeidžiami vienas po kito. Mus spaudė jau iš 3 pusių. Po pasiaukojusio PMC kulkosvaidininko ugnies priedanga pavyko ištrūkti iš apsupties ir pasislėpti miške. Miške išsiskyrėme su sukilėliais - paspaudėme vienas kitam ranką, pažadėjome grįžti, kai valdžia bus grąžinta sukilėliams. Mišku saugiai pasiekėme oro uosto prieigas kur mūsų laukė SA su transportu. Čia sukilėliais vykdė persigrupavimą. Visus finansinius resursus skyrėme gelbėti samdiniams. Jokia kaina nebuvo per didelė. Už sutartą sumą Prekeiviai už miesto perdavė ginklus ir amuniciją keliems iš RK paleistiems PMC. Pastarieji surado miške gulinčius vis dar sužeistus kolegas ir juos sutvarstė. Pasamdyti vairuotojai turėjo juos atvežti, tačiau susidūrė su užkarda ir samdiniai pasitraukė gilyn į mišką. Kol laukėme informacijos dėl galimybę evakuoti SA oru arba sausuma, pasirodė žurnalistės. Žinodami, jog jos teikia informaciją Legionui ir siekdami apsaugoti jas nuo „sužvėrėjusių“ sukilėlių, sutalpinome jas mūsų transporte. Gavome informaciją, jog evakuacija oru gali užtrukti, o evakuotis į užsienį sausuma galime jau dabar, tačiau teks judėti per visą regioną į kitą jo galą. Susodinome žurnalistes priekyje, PMC perrengtą SA paslėpėme transporto gale, ant priekinio lango priklijavome PRESS užrašą, kurį gavome dar vakar už tam tikras paslaugas ir sulaukę pravažiuojančio pakeleivingo RK transporto paskui išsiuntime SA į evakuocijos vietą. Išvykstant sveikinome su SA, kuris mums perdavė nemenką pinigų sumą, kaip dėkingumo ženklą, jog nepadarėme to, ką visą laiką galėjome padaryti - išduoti Korporaciją. Kelias buvo pavojingas, tačiau SA iš šalies galų gale buvo išvežtas saugiai. Grįžus transportui ėmėme rūpintis PMC evakuacija. Mums buvo parūpintas oro transportas, tačiau, oro uoste laukė pasala. Samdiniai jau buo pavargę tad pasaloje keturi buvo sužeisti. Su likusiais samdiniais, negalėdami išgelbėti sužeistųjų, nusprendėme evakuotis sausuma į užsienį. Kad Legionas ir Juodos beretės turėtų ką veikti kol mes vykdysime evakuaciją, sukilėlių puolimui nusamdėme šarvuoti su kulkosvaidžiu. Miške buvę samdiniai į užsienį turėjo evakuotis mišku pėsti. Būdami užsienyje klausėmės žinių iš mūšio mieste. Samdinių pajėgos nebuvo didelės, tad puolimas buvo pasmerktas. Nors kovėsi narsiai ir iki galo, puolimas buvo nuslopintas. PMC grupė, kuri buvo sužeista oro uoste, sugebėjo papirkti legiono karį, jog vieną iš samdinių sutvarstytų. Tas jam kainavo 600. Legiono algos buvo menkos, tad tokia suma už gyvybę mums buvo ypač maža. Pastarasis PMC su turimais bintais sutvarstė likusius sužeistuosius. Pastarieji, sugebėjo surinkti išsidalintus pinigus ir sumokėję dali sutartos sumos (10'000) pilotui, evakavosi oru. Mes niekada nepamirštame gero ar blogo ir visada grąžiname skolas - kompanija pasirūpino likusios sumos perdavimu pilotui jau visiems Kompanijos nariams esant saugiems užsienyje. - Uno Walberg Comanding OP Kupustu Cell - - - Dėkojame organizatoriams, už suteiktą progą ir pasitikėjimą atliekant PMC vaidmenį. Asmeniškai dėkoju Mavy (SA) už pasitikėjimą. Dėkojame visiems, kurie laikėsi interesų principo ir neišdavė tikslo, tik dėl to, jog galėjo tai padaryti - sukilėliai ir ginklų prekeiviai, taip pat vairuotojai. Atskirai dėkojame dviems sukilėliams, kurių vienas buvo Italas, kitas Lietuvis. Netgi kankinti, nepardavė mūsų Legionui. Dėkojame RK atstovei, jos dėka aprūpinau visą kompaniją PPP, kas leido lengvai atgyti ypač svarbiu momentu žaidimo pabaigoje. Booking kom uždėjome 5 žvaigždutes viešbučio kuriame gyvenome administratoriui. Definately rekomendėd! Ir visiems, kurie su mumis prasidėjo. Tikiuosi jums buvo taip pat smagu ir gera kaip ir mums. Kelios nuotraukos iš Mauritanijos - Malio pasienio. Dar vienas sėkmingai atliktas pelningas darbas, dar vienas patenkintas užsakovas. Paslaugos brangs.

This is one unprofessional / impolite guy who is not representing all of us. In 12 years I have seen same or worse shit in Belarus, Latvia and Poland. you can find such junkies in every nation. Keeping in mind, that second guy who interfered was on your side - also Lithuania and from europ. With such comment you put your self in the same level with him. I see your struggle to be very polite and friendly to every one.... wink wink

uuuh, pyzdukai.

Su Latviais šnekėjau, sakė bryfinge negirdėjo, norėtų sekantį kartą taisykles gauti Angliškai iš anksto. Neginu, tokią versiją pateikė patys.

Jei ne paslaptis, kur tu jas susikišęs buvai? :) Off grid - kai vyko "kaimo valymas" ir mūšis su Talibais kaime, aš perlipau per tvorą ir įlipau per langą pas jus į namuką. Jūs stovėjot prieš duris iš aiškinot ISAF kad eiti į vidų negalima, tai aš tyliai jums už nugarų pritraukiau duris. Pradžioj nešiau IED, bet kai pamačiau AT4, svajonė išsipildė i grąžinau sprogmenį ir čiupau tik kontrolerį ir AT4. Daugiau nieko kaip ir negalėjau vogti, ale nežinojau kas asmeninio o kas žaidybinio guli. Godumas nugalėjo, tai dar du žmonės grįžo reido pakartoti, tik kad jau juos užtikot. Bet ryšium su JJ, kuris tuo metu jus labai ten kalbino, IED sprogmenį gavom dovanų - ale nėr paleidimo mechanizmo, kam jums pats sprogmuo. Žodžiu smagu.

Meh... :D

Sveiki visi, dėkojame kolegoms, oponentams ir organizatoriams už žaidimą - mums žaidimas buvo tikrai geras. Keletą metų, dėl mūsų komandos dydžio ir drausmės, mums kliūdavo štabo kuopos vaidmuo - nuolatinė sargyba, nuolatinės pratęstos pamainos, nuolatinės rutinos... Po labai ilgo laiko tarpo galėjome atlikti vaidmenį, kurį mėgstame ir mokame, todėl jautėmės savo vietoje, o tuo pačiu, manome, ir kitoms pusėms darėme žaidimą įdomesnį. Dėkojame organizatoriams už pasitikėjimą ir rimtą požiūrį į mus ir bendradarbiavimą. Organizatorių mums buvo iškeltas tikslas UŽDIRBTI (apmokyti ANA, remontuoti transportą ir tai ką patys sugalvosime). Laikėmės objektyvaus neutraliteto, dirbome su mokiais ir versliais. Tačiau keisdavome puses jei matėme, jog kuri pusė su mumis nesiskaito. Keletas įsimintinų momentų: Naktinis patrulis su transportu ir muzika - Marijos radiju skleidžiant kitą religiją Talibanui ir Kaimui.Pasiūlėme ANA'ai pirkti slaptą informaciją, jog Talibai infiltravosi į Kaimą, jie mus pasiuntė ir nuvežė kaimui AT4...ISAF tapo arogantiški ir išvarė iš bazės, už atliktą darbą liko skoloje (vėliau grąžino). Kurį laiką sulaikėme jiems svarbią informaciją, kurios negavę, lauke patyrė nuostolių.Po šito važiavome į kaimą sukti reikalo su Kaimu-Talibanu ir buvome pamušti Talibano pasaloje. Už bausmę prisijungėme prie ISAF - išvalėme kaimą, išvogėme AT4 ir IED bei pagrobę nužudėme kaimo Seniūną (komanda dėkoja kaimiečiams ir seniūnui už labai kokybiškai atžaistus vaidmenis, buvo labai malonu). IED paleidimo mechanizmą padovanojome ISAF, nes Talibanas buvo per daug užimtas ISAF bazės puolimu, o raketas pasilikome sau - vienas be kito jie neveikia. AT4 pasilikome ir norėjome pamušti ISAF šarvą (bet panaudojome prieš ANA) - suremontuoti ir juo gabenti kontrabandas.Išsiūbavom konfliktą tarp ISAF ir ANA :))) ANA mums grasino, nenorėjo mokėti, be to praleido Talibus kai jie ėjo pulti ISAF bazės. Pastebėjimai: Neatlikome nė vienos ANA apmokymo užduoties nes ISAF/ANA mūsų nepaprašė / nenusamdė... ISAF pusei reikia CŽV agento vaidmens, kuris prižiūrėtų scenarijų, tardytų sulaikytus, pirktų informaciją ir tt.Talibų yra gerokai per daug, jiems keliami tikslai turėtų būti paprastesni - pamušti kuo dagiau transporto, nužudyti kuo daugiau koalicijos karių, pavogti informaciją / įrangą iš štabo ir tt. Nes dabar kartojosi PAG6 scenarijus - ISAF bazė nuolat puolama didelėmis pajėgomis, Koalicinės pajėgos nuolat užimtos jos gynybą todėl retai palieka teritoriją - žaidimas lokalizuojasi. Ir vienai ir kitai pusei būtų daug įdomiau jei kontaktai vyktų ne per tvorą, bet pasalose, Kaime, miškuose ir skirtingomis aplinkybėmis.Ekonomikai įsisukti trūko laiko... Naktį reikėjo atlikti žvalgybas ir patrulius - megzti ryšius. O Talibanui infiltruotis. Dieną pinigai būtų pajudėję greičiau. Be to ir pirkti nebuvo didelio reikalo - IED nepanaudosi nes ISAF nuolat gina bazę.Nemažai žaidėjų be liemenių - gėda.Valgo kebanus be liemenių, nuo larioko išjuda į užduotį - absurdas. Tai nežinai, išsprogdinti juos valgančius, ar jie OFF GAME būsenoj...Žaidimas galėtų būti be naktinės, tačiau prasidėti pvz 0600.Pabaigai atsiprašome visų, kuriems pasirodėme arogantiški, pikti ir konfliktiški - tokį žaidimo stilių pasirinkome iš anksto ir stengėmės pateikti savo vaidmenį įdomiau. Kai kurie suprato ir akomponavo (ypač Latviai), kai kurie priėmė asmeniškai. Atsiprašome Vanago už nesusipratimą. Išvadas padarėme, tokie atvejai neturėtų pasikartoti. Ačiū visiems, S8 PMC out

Ale kaip tada? Nes prie manęs apie 1900 h priėjo du kariškiai ir pranešė, jog 2100 vyks orientacinės pratybos. Aš juos nukreipiau pas orgus.